Geoterminis vėsinimas: ką verta žinoti?

geoterminis vėsinimas

Vasaros metu, kai lauke tvyro alinantis karštis, pagrindinis dalykas, ko norime būdami namuose – tai vėsa. Nors elektrinis ventiliatorius tokiu atveju ir gali padėti, tai toli gražu nėra pats efektyviausias ir ekonomiškiausias sprendimas. Kur kas palankesnis pasirinkimas yra geoterminis vėsinimas. Apie tai, kokie yra jo būdai, kiek kainuoja tokios sistemos įrengimas, ir dar daugiau – šiame įraše.

Geoterminio vėsinimo būdai

Išskiriami tokie geoterminio vėsinimo būdai:

  • kapiliarinis vėsinimas;
  • per grindinį šildymą (grindinis vėsinimas);
  • naudojant fankoilus (fankoilai – ventiliatoriniai konvektoriai, veikiantys vėsinimo su kondensacija principu);
  • per vėdinimo sistemą (rekuperatorių) – neefektyvus taip pat kaip grindinis, nes neužtikrina maksimalaus komforto.

Skirtingus vėsinimo būdus, jų pliusus ir minusus, aptarsime plačiau.

Vėsinimas naudojant fankoilus
Vėsinimas naudojant grindyse sumontuotus ventiliatorinius konvektorius

Vėsinimas per grindinį šildymą

Grindinis vėsinimas sulaukia nemažai susidomėjimo, nes atrodo labai patrauklus. Jis turi įdiegtą grindinį šildymą ir gali vėsinti namus naudodamas tą pačią sistemą. Todėl nereikia papildomų investicijų. Tačiau naudojant tokią sistemą vėsa išlieka apačioje, prie grindų, kas nėra komfortiška, nes kojoms bus nemaloniai vėsu. Grindinis vėsinimas nesurenka drėgmės iš oro. Todėl jis itin nerekomenduojamas patalpose su medinėmis grindimis, kurios nėra atsparios vandeniui.

Įsirengus tokią sistemą grindų negalima atvėsinti žemiau rasos taško (temperatūra, kai vandens garai kondensuojasi), nes drėgmės perteklius kris ant grindų. Jei šios neatvės žemiau 18 oC, tuomet sistema greičiausiai funkcionuos be rasos susidarymo. Tačiau tokios temperatūros gali nepakakti atvėsinti patalpą iki komfortiškos temperatūros.

Grindinis vėsinimas

Kapiliarinis vėsinimas

Todėl kapiliarinis vėsinimas yra vienas geriausių ir ilgaamžiškiausių vėsinimo sprendimų. Kapiliarai (ploni vamzdeliai) montuojami lubose (lubinis vėsinimas) arba sienose ir šaltis (vėsa) krenta žemyn. Būtent tokia vėsinimo sistema naudojama operacinėse, kuriose negali būti jokios oro cirkuliacijos.

Visgi kapiliarinis vėsinimas turi ir tam tikrų minusų. Pagrindinis iš jų – tokia sistema nesurenka patalpos drėgmės. Santykinis oro drėgnumas – procentinė išraiška, rodanti, kiek oras savyje gali išlaikyti drėgmės. Kuo jis vėsesnis, tuo mažiau drėgmės išlaiko, formuojasi rūkas, rasa.

Lygiai taip pat yra ir patalpose: jei veikia ventiliacija, įtraukiamas 28–30 oC temperatūros oras, pasižymintis x % santykiniu drėgnumu, ir kai atvėsinamas iki 22 oC, jis tampa 100 % drėgnumo. Taip atsiranda perteklinė drėgmė. Kuo drėgnesnis oras patalpoje, tuo mažiau jis pasisavina drėgmės iš žmogaus, todėl kambaryje nekomfortiška būti.

Šaltnešio temperatūra neturi nusileisti žemiau rasos taško. Tad gali būti, kad tokio vėsinimo, kaip ir grindinio, ne visada pakaks. Be to, jis pasižymi brangia instaliacija.

Lubinis vėsinimas

Vėsinimas fankoilais

Tai mūsų rekomenduojamas vėsinimo būdas. Fankoilai surenka drėgmę iš oro, tad užtikrina maksimalų komfortą, kuriam itin svarbus drėgmės balansas, ne tik temperatūra. Pavyzdžiui, kondicionierių šaltis labai koncentruotas – vos 5 oC. Dažniausiai jie per daug išdžiovina orą. Fankoilai grąžina 12–13 oC orą ir optimaliai surenka drėgmę. Be to, jiems reikia gerokai mažesnių investicijų nei kapiliariniam vėsinimui.

Patalpose, kurias norima vėsinti, montuojami atitinkamo galingumo fankoilai – ventiliatoriniai konvektoriai. Jų yra įvairių:

  • nematomų;
  • montuojamų į sieną;
  • pastatomų;
  • slepiamų lubose.

Paprasčiausias sprendimas yra ant sienos montuojami ventiliatoriniai konvektoriai.

Tinkamai parinktas geoterminis vėsinimas – puiki investicija, leidžianti mėgautis komfortiška aplinka net ir karščiausią vasarą. Jeigu Jus sudomino būtent fankoilai, daugiau apie juos galite sužinoti mūsų prekybos partnerių svetainėje, spustelėję čia.

Komfortiškiausias vėsinimas

Kiek kainuoja vėsinimo sistemos įrengimas?

Vieno fankoilo kaina dažniausiai yra apie 200–400 Eur. Papildomai dar reikalingas kolektorius, vamzdeliai, montavimo paslaugos. Orientacinė vėsinimo sistemos su ventiliatoriniais konvektoriais kaina yra apie 2000 Eur.

Kuris vėsinimo būdas garantuoja mažiausias sąnaudas?

Visi vėsinimo būdai pasižymi panašiomis sąnaudomis. Jos praktiškai nejuntamos, iki 5 Eur per mėnesį, nes vėsa gaunama nemokamai iš lauko kontūro. Vienintelės išlaidos – minimalios elektros sąnaudos. Oro vėsinimas kondicionieriais kainuoja ne mažiau nei šildymas žiemą, o kartais net ir daugiau.

Ar vėsinimo sistemą būtina įrengti iš anksto?

Taip, vėsinimo sistemą rekomenduojama įsirengti iš anksto. Ji turėtų būti parengta dar projekto ruošimo metu. Vėliau įrengti sistemą įmanoma, bet daugeliu atvejų tam reikia per didelių investicijų.

Ar turint geoterminio vėsinimo sistemą reikia rekuperatoriaus?

Rekuperatorius reikalingas visais atvejais, nes tai visai kita sistema. Rekuperatoriaus paskirtis – pašalinti CO2 bei kvapus ir tiekti šviežią orą. Pagal higienos normas oras patalpose turėtų keistis 4 kartus per dieną. Šiais laikais, kuomet pastatai yra itin sandarūs ir energetiškai efektyvūs, tam, kad būtų užtikrintas komfortas ir yra reikalinga vėdinimo sistema (rekuperacija).

Be to, rekuperatorius padeda atgauti šilumą. Pavyzdžiui, jei lauke yra 0 oC, o viduje 20 oC, su juo į vidų gaunamas 16 oC oras, o į lauką atiduodamas 4 oC.

Pasyvus ar aktyvus vėsinimas: kurį rinktis?

Paprastuose standartiniuose objektuose su vertikaliu lauko kontūru – gręžiniu, paprastai naudojamas pasyvus vėdinimas. Ten jo visiškai pakanka. Jei lauko kontūras horizontalus, antroje vasaros pusėje žemė įšyla ir vėsinimas tampa jau neefektyvus. Tuomet rekomenduojama diegti aktyvų vėsinimą, kuomet šiluma atiduodama į lauko kontūrą, o šaltis tiekiamas į patalpą.

Aktyvus vėsinimas – oro vėsinimas su padidinta šalčio galia. Jam reikia ir šilumos siurblio kompresoriaus, todėl sąnaudos būna ženkliai didesnės. Nepaisant to, aktyvus vėsinimas vis tiek yra ženkliai pigesnis nei namų vėsinimas kondicionieriumi. Aktyvus vėsinimas paprastai reikalingas ir nestandartiniuose objektuose, pavyzdžiui, pastatuose su daug stiklo, komercinėse patalpose, kuriose reikia daug vėsos.

Sudomino geoterminis vėsinimas? Tuomet kreipkitės į mus. Mielai pakonsultuosime ir padėsime išsirinkti Jums palankiausią sprendimą. Na, o kad įsitikinti geoterminio šildymo privalumais būtų dar lengviau, kviečiame perskaityti kitą mūsų tinklaraščio įrašą, kurį rasite čia.

Daugiau informacijos apie šių sistemų skirtumus galite rasti čia.
Numatyta reikšmė: 40